sugyventi

sugyvénti 1. intr. kurį laiką išgyventi: Šimtą metų sugyvẽno Ėr. Lig šių metų sugyvenáu, bet neesu dar muštas buvęs Plng. Ir giedodami sugyvena amžių rš. Mažai kas sugyvẽna (drauge išgyvena) penkiasdešimt metų po vedybų Prng. 2. intr. sutikti, sutarti: Su giminėmis nesugyvena A.Vien. Gražiai kaimynai sugyveno, nuo pat mažumės bičiuliavo P.Cvir. Anuodu su viens antru negali sugyventi J. Su juo niekas sugyvénti negali – toks bjaurus būdas Srv. Jie – sugyvẽnami žmonės (su jais galima sugyventi) Ig. Jie pasidaro sugyvenamesni, darbingesni rš. ^ Sugyvẽna kaip katė su šunim (nesugyvena) Ds. | refl.: ^ Susigyvena kaip ugnis su vandeniu (nesugyvena) TŽII376. 3. refl. sueiti į artimesnius santykius, susidraugauti: Aš su draugais gerai susigyvenau sp. Vaikai veikiai gerai susigyveno Mš. 4. tr. begyvenant įsigyti, uždirbti: Sugyveni visokių raizgulių Trs. Darbininkas žmogus iš jo, nėra ko ir kalbėti – žiūrėk, kiek pinigo sugyvẽno Srv. | refl.: Susigyvenęs žmogus (turtingas) Šts. 5. tr. sudėvėti, sudilinti: Reiks ratelius vežt pataisyt – tokie sugyventi (išklerę) Bsg. | refl.: Jau tos akėčios suvis susigyvenę Upn. Ko norėt, susigyvẽnę daiktai – čia taiso, čia irsta (apie seną mašiną) Bsg. 6. žr. išgyventi 6: Kalną batviniams sugyveno (sutaisė) Grg. Žemė visuomet laiku sugyventa Plt. | refl. tr.: Susigyvenau dirvą, sėti bereik Grg. 7. tr. susilaukti kūdikio: Sugyvẽno vieną sūnų Jnš. Mylėjosi, kol vaiką sugyvẽno Srv. | refl. tr.: Mergaitė susigyvẽno kūdikį Lnkv. 8. refl. susidėti į porą; plg. gyventi 7: Našlys su našle susigyvẽno ir dabar gyvena sau Grž. 9. refl. išrūgti: Kai susigyveñs, bus geras alus Šl. \ gyventi; apgyventi; atgyventi; dagyventi; įgyventi; išgyventi; nugyventi; pagyventi; pargyventi; pergyventi; pragyventi; prigyventi; sugyventi; užgyventi